Jūsų akcijos praranda vertę - norite jas parduoti, bet negalite apsispręsti ar parduoti dabar, kol nuostoliai dar nedideli, ar rizikuoti ir laukti, kol nuostoliai sumažės (arba padidės). Viskas, ko jūs siekiate - išsaugoti savo kapitalą bei investuoti į pelningus instrumentus. Idealiu atveju jūs pasiekiate šį tikslą parduodami tinkamiausiu momentu. Deja, realybėje tai nėra taip paprasta. Šiame straipsnyje pasvarstysime, kodėl pardavimas laiku yra toks svarbus, ir panagrinėsime pardavimo strategiją, kuri veikia jeigu ne visiems, tai bent didesnei daliai investuotojų tipų.

Klaidingas nuostolio panaikinimo įsitikinimas

Sprogus dotcom „burbului“ (2000 m.) ir prasidėjus „meškų“ rinkai, investuotojai tarsi sustingo - tikėdamiesi, kad situacija greitai pagerės, visiškai nereagavo į savo investicinio portfelio vertę kol ji nesumažėjo 50-60%. Panaši situacija susidarė ir prieš metus-pusantrų, kai JAV hipotekos paskolų krizė peraugo į finansų krizę, dėl kurios šiuo metu visame pasaulyje krizė.

Nėra jokių garantijų, kad akcijos vertė kada nors sugrįš iki buvusios. Laukiant kol tai atsitiks, visą galimą jūsų grąžą gali „sugraužti“ infliacija. Nuostolių mažinimo svarbos pademonstravimui pateikta lentelė apačioje rodo investicinio portfelio/aktyvo procentinį dydį, kuriuo jis turi pakilti, kad pasiektų buvusią vertę, t.y. panaikintų nuostolį.

Procentinių pokyčių lentelė:

Procentinis nuostolis	Procentinis augimas, reikalingas nuostolio panaikinimui
10%	11%
15%	18%
20%	25%
25%	33%
30%	43%
35%	54%
40%	67%
45%	82%
50%	100%

Norint, kad akcija, kurios vertė nukrito 50%, pasiektų buvusią vertę, ji turi pakilti 100%. Kaip pavyzdžiui, akcija, nukritusi 50% nuo 10 Lt iki 5 Lt, norėdama sugrįžti prie pradinės 10 Lt vertės, turi pakilti 5 Lt, t.y. 100%. Daug investuotojų, ypač naujokų, pamiršta šia matematinę taisyklę ir patiria didesnį nuostolį nei įsivaizduoja. Klaidingai galvojama, jog akcijai nukritus 20%, norint atgauti buvusią vertę užtenka jai pakilti taip pat 20%.

Negalima sakyti, jog sugrįžimo iki buvusios vertės niekada nebūna. Kartais akcija būna neteisingai nuvertinta, bet ilgas akcijos sugrįžimo iki buvusios vertės laukimas taip pat reiškia, kad investuoti pinigai yra užšaldyti, kai, tuo tarpu, galėtų būti pelningai įdarbinti. Visuomet reikia galvoti apie ateities perspektyvas, nes praeities nepakeisi, todėl į ją gręžiotis neverta.

Geriausia gynyba – puolimas

Čempioniškos komandos turi vieną bendrą bruožą – gerą gynybą. Šis principas gali būti sėkmingai taikomas ir akcijų biržoje. Jūs negalite laimėti, neturėdami iš anksto apgalvotos gynybos strategijos, kuri būtų skirta užkirsti kelią didesniems nuostoliams. Iš anksto apgalvotos, t.y. prieš ar pirkimo metu, kuomet galite aiškiausiai galvoti apie tai, kodėl ir kada norėtumėte parduoti. Prieš kažką pirkdamas jūs neturite jokio emocinio nusiteikimo, todėl labiausiai tikėtinas racionalus sprendimas. Tuo metu kai mes kažką jau turime, leidžiame emocijoms, tokioms kaip godumas ar baimė, trukdyti priimant teisingus sprendimus.

Lengvai pritaikoma pardavimo strategija

Klasikinė investavimo į akcijas aksioma - ieškoti kokybiškų kompanijų už teisingą kainą. Laikantis šio principo lengviau suprasti, kodėl nėra paprastų pirkimo ir pardavimo taisyklių. Pardavimo strategija, kuri sėkminga vienam, kitam gali neveikti. Pagalvokite apie trumpo laikotarpio investuotoją kuris nustato stop-loss (nuostolio fiksavimo) pavedimą prie -3%. Tai gera strategija norint išvengti didelių nuostolių. Stop-loss strategija gali būti naudojama ir ilgesnio laikotarpio investuotojų, tačiau galimas procentinis kritimas tuomet turėtų būti nustatytas didesnis, pvz. -15%. Ši strategija tampa vis mažiau naudinga ilgėjant investavimo terminui.

Jeigu galvojate apie pardavimą, užduokite sau šiuos klausimus:

1. - Kodėl pirkote akciją?
2. - Kas pasikeitė?
3. - Ar pasikeitimas įtakoja piežastis, dėl kurių investavote į kompaniją?

Šis būdas reikalauja žinoti savo investavimo stilių. Jeigu jūs pirkote akciją, nes jūsų dėdė taksistas Petras pasakė ar perskaitėte forume, kad ji kils, jūs turėsite problemų priimdami geriausią jums sprendimą. Jeigu visgi jūs pagalvojote apie savo investiciją, šis metodas gali pagelbėti. Pirmas klausimas yra lengviausias. Ar pirkote kompaniją todėl, kad jos geras balansas? Ar jie kuria naują technologiją, kuri vieną dieną užkariaus rinką? Kad ir kokia priežastis būtų, ji nukelia prie kito klausimo. Ar priežastis, dėl kurios pirkote kompaniją, pasikeitė? Jeigu akcijos kaina nukrito, tam dažniausiai yra priežastis. Ar kompanijos kokybė, dėl kurios jūs investavote dar egzistuoja, ar kompanija pasikeitė? Taip pat svarbu neapriboti paieškos tik pirminėmis pirkimo priežastimis. Peržiūrėkite paskutines su šia kompanija susijusias antraštes, taip pat peržiūrėkite šios įmonės oficialius pranešimus, kuriuose galima rasti potencialių priežasčių, kurios nulėmė akcijos kainos kritimą. Jeigu po tyrinėjimo jūs matote tą pačią kokybę, t.y. niekas, dėl ko investavote, nepasikeitė, akcijas laikykite.

Jeigu pastebėjote, jog įvyko pasikeitimai, tuomet pereikite prie trečio klausimo: ar pasikeitimas pakankamas, kad nulemtų tai, jog dabar įmonės jau nebepirktumėt? Pvz., ar tai keičia įmonės verslo modelį? Jeigu taip, ar geriau palikti poziciją, kai verslo planas skiriasi nuo priežasčių, dėl kurių investavote? Atsiminkite, kad nereikia emociškai prisirišti prie kompanijos, tuomet protingi sprendimai parduoti bus daug lengvesni.

Nėra taisyklės, kuri tiktų visiems atvejams

Šis metodas gali būti naudojamas bet kuriam investavimo stiliui. Investuojantis į augančias kompanijas paprasčiausiai gali turėti skirtingus kriterijus, pagal kuriuos vertina akciją. Visi investuotojai yra skirtingi, turi skirtingus stilus, todėl nėra pardavimo taisyklės, kurios turėtų laikytis visi investuotojai. Esmė yra galvoti kritiškai apie pardavimą. Žinoti, koks jūsų investavimo stilius ir pagal jį pasirinkti strategiją, laikytis disciplinos, atsiriboti nuo emocijų.

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą