Recesijų ir depresijų istorijoje būta nemažai. Nors jos atneša baimę ir nežinomybę, tačiau tai yra natūrali ekonomikos ciklo dalis. Yra daug mitų apie rinkos ciklus. Norint juos suprasti, reikia pažvelgti kas už jų slepiasi. Šiame straipsnyje bandysime apžvelgti recesijos ir depresijos sąvokas, kaip šie procesai vyksta ir ką jie reiškia investuotojams.

Kas yra recesija?

Pirmiausia pažvelkime į recesijas. Labiausiai paplitę du recesijos apibrėžimai: vienas apibūdina recesiją kaip du iš eilės neigiamo ekonomikos augimo ketvirčius, o kitas recesiją apibrėžia kaip žymų nacionalinės ekonomikos aktyvumo kritimą, besitęsiantį daugiau nei keletą mėnesių.

Kaip recesija vyksta?

Ekonomikos augimas priklauso nuo balanso tarp prekių/paslaugų gamybos ir suvartojimo. Augant ekonomikai tuo pačiu auga ir vartotojų pajamos bei išlaidos, kurios dar labiau „įsuka“ augimo ciklą. Kadangi pasaulis nėra tobulas, kažkuriame taške ekonomikos augimas turi sulėtėti. Šis sulėtėjimas gali būti sąlygotas tokio paprasto dalyko, kaip per didelė pasiūla, kuomet gamintojai pagamina per daug prekių (perprodukcijos). Kai tai nutinka, paklausa prekėms pradeda mažėti. Tai sąlygoja pajamų, pelno mažėjimą bei akcijų rinkų kritimą.

Istoriniai recesijos pavyzdžiai

Nuo 1850 m. vidurio JAV buvo 32 recesijos, ir pagal NBER (National Bureau of Economic Research), dauguma jų skyrėsi savo trukme. Vidutiniškai recesija tęsėsi 10 mėnesių. Rekordiškai trumpiausia recesija tęsėsi 6 mėnesius, nuo 1980 m. sausio iki 1980 m. liepos. Dvi ilgiausios recesijos truko po 16 mėnesių: pirmoji buvo nuo 1973 m. lapkričio iki 1975 m. kovo, antroji – nuo 1981 m. liepos iki 1982 m. lapkričio.

Kas yra depresija?

Depresija yra didelė ekonomikos katastrofa, kurios metu bendrasis vidaus produktas (BVP) krenta mažiausiai 10%. Depresija yra sunkesnė ekonomikos „liga“ už recesiją ir gali tęstis metų metus. Žinoma, kad tai gali sukelti nelaimes bankininkystės srityje, prekyboje ir gamyboje, taip pat krentančias kainas, drastiškai sumažėjusį kreditavimą, mažas investicijas, augantį bankrotų skaičių bei aukštą nedarbo lygį. Todėl išgyvenimas depresijos metu gali būti didelis iššūkis tiek vartotojams, tiek verslui.

Kaip depresija vyksta?

Depresija atsiranda susidėjus daugumai faktorių vienu metu. Tie faktoriai prasideda perprodukcija bei mažėjančia paklausa ir yra lydimi baimės, sukeliančios paniką versle ir tarp investuotojų. Perprodukcijos ir baimės kombinacija sukelia ženklų investicijų ir verslo išlaidų mažėjimą. Ekonomikai pradėjus lėtėti auga nedarbo lygis, o darbo užmokestis mažėja. Taip prasideda ciklas, kurio metu vartotojų pirkimo galia mažėja. Tai sąlygoja įsipareigojimų bankams (paskolų grąžinimo) nevykdymą, o bankai būna priversti griežtinti skolinimo sąlygas, dėl ko dažnai prasideda bankrotai.

Istoriniai depresijos pavyzdžiai

Yra keletas istorinių depresijos pavyzdžių. Geriausiai žinoma yra 1930 metų Didžioji depresija. Kaip bebūtų, šis pavadinimas apima dvi depresijas vykusias tuo laikotarpiu. Pirmoji depresija vyko nuo 1929 m. rugpjūčio iki 1933 m. kovo, kurios metu BVP augimas krito 33%. Antroji depresija vyko nuo 1937 m. gegužės iki 1938 m. birželio. Šios depresijos metu BVP augimas krito 18.2%. Taip pat galima paminėti, jog Didžioji depresija buvo sąlygota kitos ekonomikos depresijos, kuri vyko nuo 1893 m. iki 1898 m.

Ko mes galime išmokti?

Recesijos ir depresijos duoda mums tiek neigiamų, tiek teigiamų dalykų, kuriuos mes galime išnaudoti tik geriau suprasdami kaip jie vyksta ir kaip juos įveikti.

Recesijų ir depresijų minusai

Recesijos ir depresijos sukelia daug negatyvių padarinių. Pažvelkime į kai kuriuos:

  • - Augantis nedarbo lygis

    Paprastai augantis nedarbas yra klaisikinis recesijų ir depresijų požymis. Vartotojams sumažinus išlaidas verslas, norėdamas susitvarkyti su mažėjančiomis pajamomis, mažina darbo užmokestį. Skirtumas tarp recesijos ir depresijos yra toks, jog nedarbo lygis recesijos metu yra mažesnis, nei depresijos metu. Kaip taisyklė, nedarbo lygis recesijos metu yra tarp 5-11%. Palyginimui, nedarbo lygis pirmuoju Didžiosios depresijos periodu (1929-1933 m.) pakilo nuo 3% 1929 m. iki 25% nuo 1933.

  • - Ekonomikos nuosmukis

    Recesijos ir depresijos sukelia didelį ekonomikos nuosmukį. Ekonomikos augimo metu verslas, norėdamas patenkinti vartotoją ir paklausą, didina pasiūlą, bet kažkuriame taške pasiūla tampa per didelė. Kai tai nutinka, ekonomika lėtėja ir paklausa krenta. Recesijos ir depresijos leidžia mums išsivalyti nuo pertekliaus ekonomikoje, tačiau šis procesas gali būti skausmingas ir daugelis dėl to gali nukentėti.

  • - Baimė

    Recesijos ir depresijos sukelia didelę baimę. Ekonomikai lėtėjant ir nedarbui augant dauguma vartotojų bijo, jog greitu metu situacija nepagerės. Ši baimė sukelia išlaidų mažinimą, o tai dar labiau sulėtina ekonomiką.

  • - Krentančios vertės

    Depresijų ir recesijų metu aktyvų vertės krenta, nes kartu su ekonomikos lėtėjimu visų pajamos mažėja. Tai sąlygoja akcijų kainų kritimus, nes pasirodo žinios apie mažėjančias kompanijų pajamas bei negatyvias perspektyvas. Taigi, krentančios kainos sukelia naujų investicijų mažėjimą, stabdoma kompanijų plėtra. Visa tai paveikia aktyvų vertes.

Recesijų ir depresijų pliusai

Recesijos ir depresijos turi nemažai pliusų. Kaip teigiamus dalykus galima paminėti:

  1. - Atsikratymas pertekliumi

    Ekonomikos nuosmukis leidžia ekonomikai apsivalyti nuo pertekliaus. Šio proceso metu prekių atsargos krenta iki normalių lygių, leidžiančių ekonomikai toliau išgyventi ilgo laikotarpio augimą, kai paklausa produktams atsinaujina.

  2. - Ekonomikos augimo subalansavimas

    Recesijos ir depresijos padeda palaikyti ekonomikos augimo balansą. Jeigu ekonomika augtų nestabdoma daugelį metų, nekontroliuojama infliacija būtų neišvengiama. Esant recesijoms ir depresijoms, vartotojai dėl mažinamų atlyginimų yra priversti mažiau išlaidauti. Mažėjantys atlyginimai verčia kainas kristi, taip sukuriama situacija, kurioje ekonomika gali augti normaliuose lygiuose be smarkiai augančių kainų.

  3. - Sukuriamos pirkimo galimybės

    Sunkūs ekonominiai laikai gali sukurti dideles stambių aktyvų klasių pirkimo galimybes. Ekonomikai sugrįžus į savo normalų kursą rinkos prisiderina prie augančios ekonomikos. Tai suteikia investuotojams galimybę uždirbti, kuomet žemos aktyvų kainos grįžtą iki normalių.

  4. - Keičiasi vartotojų elgsena

    Ekonominiai sunkumai gali pakeisti vartotojų požiūrį. Vartotojai nustoja gyventi virš savo galimybių, jie priversti gyventi pagal tai, kokias pajamas gauna. Paprastai tai sąlygoja nacionalinių santaupų augimą ir leidžia dar daugiau padidėti investicijoms į ekonomiką.

Išvados

Tiek recesijos, tiek depresijos labai įtakoja visą ekonomiką. Išgyvenimas ir klestėjimas esant tokioms sąlygoms reikalauja supratimo, kokios priežastys visa tai sukelia, ir kaip jos teigiamai ir neigiamai įtakoja visą ekonomiką. Norint išmokti jas atpažinti ir apsaugoti nuo jų savo investicijas, reikia šiuos procesus gerai suprasti.

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą